- vėsulys
- 1 vėsulỹs sm. (3a) K(Tlž), LsB487, Rtr, NdŽ, KŽ, vė́sulis (1); K, BzBkXXVIII261 žr. vėsulas 1: Ir užkilo vėsulỹs, ir ant šono krypst žėglys (d.) Rsn. Jau vėl koks nors vė́sulis užeina Nd. Ir nei koksai vėsulys juos sukys bei išnešios RBIšm5,24.
Dictionary of the Lithuanian Language.